Andrius Kupčinskas,
Kauno miesto savivaldybės meras

Nuo 2007 m. balandžio 12 d. Kauno miesto savivaldybės meras.
2000 m. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos institute (PMDI) suteiktas informacijos ir komunikacijos magistro laipsnis.1998 m. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) suteiktas istorijos ir politologijos bakalauro laipsnis.
EP Regionų komiteto pakaitinis narys, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA)
valdybos narys, Kauno regiono plėtros tarybos narys, Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) įgaliotasis dalininkas. 2000 m. pirmą kartą išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu. Nuo 2001 m. – Lietuvos Atlanto sutarties bendrijos (LATA) narys, nuo 2005 m. TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkas, 2003-2007 m.
Savivaldos ir ekonomikos komiteto narys, Antikorupcijos komisijos, Bendruomenių
centrų rėmimo fondo pirmininkas, Privatizavimo, Peticijų, Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijos narys, 2003-2005 m. – Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas jaunimo, sporto ir bendruomenių klausimams.
Nicolas Ortiz,
UAB “Baltisches Haus” valdybos narys

Nuo 1991m. Lietuvoje plėtoja sėkmingai veikiančius verslus (vertimo paslaugos „Litinterp“, pirmasis turistinis gidas anglų kalba, pirmoji Lietuvoje savitarnos parduotuvė „IKI“).
1995 m. kartu su broliais George ir Oliver „IKI” prekybos tinklui plėtoti įsteigė UAB „Baltisches Haus“. Daugiau nei dešimtmetį buvo UAB “Baltisches Haus” generalinis direktorius, šiandien – šios bendrovės valdybos narys.
Saulius Buteliauskas,
UAB “Baltisches Haus” generalinis direktorius

Nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d. – UAB „Baltisches Haus“ finansų direktorius ir valdybos narys, 2008 m. pabaigoje paskirtas bendrovės direktoriumi.
Ignas Grigaras,
UAB “Baltisches Haus” statybų ir eksploatacijos vadovas

Inžinierius-statybininkas. UAB „Baltisches Haus“ dirba nuo 1995 m. Atliko daugumos bendrovės įgyvendintų projektų Lietuvoje priežiūrą „nuo-iki“.
Nerijus Valatkevičius,
Miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus vedėjas

Architektas, 1986 m. baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI)
Architektūros fakultetą. 2003 m. Kauno technologijos universitete (KTU) suteiktas viešojo administravimo magistro laipsnis.
Nuo 1996 m. dirba Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriuje. Dirbo Miestų statybos projektavimo institute (1986-1990 m.), AB „Miestprojektas“ (1990-1994 m.), SĮ „Kauno planas“ (1994-1996 m.).
Projektavimo darbai: blokuoti gyvenamieji namai Kaune, Seniavos pl.,
Aukštuosiuose Kaniūkuose, Aleksoto planavimo rajono schema, Kauno miesto plėtra, Birutės gyvenamasis rajonas Kaune, Romainių gyvenamasis rajonas Kaune, Juodupio mikrorajonas Jonavoje, Garliavos mikrorajonas Kauno rajone. Nuo 1986 m. nuolat dirba prie Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, atlieka šio plano priežiūrą.
Rimgaudas Miliukštis,
Miesto plėtros departamento kultūros paveldo skyriaus vedėjas

Architektas, 1974 m. baigė Vilniaus Inžinerinį statybos institutą įgydamas
architekto specialybę.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių ekspertas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių
vertinimo tarybos Kaune pirmininko pavaduotojas. Architektų sąjungos narys.
Jurgis Bučas,
architektas, paveldosaugos ekspertas, KAUET narys

Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesorius, Kraštotvarkos centro direktorius, Architektūros, urbanizuotų vietovių, kultūrinio kraštovaizdžio ekspertizės specialistas.
Dėsto architektūros, paveldosaugos, kraštotvarkos studijų modulius.
Mokslinio darbo kryptys: kultūrologiniai kraštovaizdžio tyrimai,  kraštovaizdžio vertybių apsauga, kultūrinio kraštovaizdžio formavimas.
Evaldas Barzdžiukas,
architektas, KAUET narys

Architektas. 1979 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą.
1979-1991m. dirbo MSPI Kauno filiale architektų grupės vadovu, Kauno generalinio plano projektų vyriausiuoju architektu. 1991-1993 m. Kauno savivaldybės vyr. architekto pavaduotojas urbanistikai. 1993-2006 m. SĮ „Kauno planas“ direktorius.
Nuo 2006 m. dirba UAB „Miesto planas“ projekto vadovu.
Svarbiausi projektai: kultūros namai Biržuose (1989 m.), kūrybinės dirbtuvės su gyvenamosiomis patalpomis Kaune (1997 m.), KTU studentų miestelio detalusis planas (1987 m., 1997 m.), prekybos centro „Mega“ detalusis planas (1996 m.), prekybos centro „Akropolis“ detalusis planas (2004 m.).
Loreta Janušaitienė,
Kultūros paveldo departamento vyresnioji specialistė

Architektė. 1984 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, architektūros fakultetą.
1984-2003 m. dirbo PRPI architekte. 1993 m. stažavosi Paryžiuje, Lione, 1996 m. – Švedijoje (Stokholme, Gotlande). Suteikti architektės, PV ir KPD - III kat. atestatai.
Nuo 2002 m. priklauso Architektų sąjungos tarybai, nuo 2005 m. - KAUET. 2002 m. dirbo kuratore Lietuvos-Japonijos renginyje „Rytai – rytai“. 2005 m. – tarptautinis apdovanojimas už geriausią vilos interjerą Lietuvoje. 2003 m. – tarptautinis apdovanojimas parodoje „Žvilgsnis į save“ už naktinį klubą „City metro“. 2006 m. – nominacija už geriausią namo realizaciją, apdovanojimai „Detalės“ parodoje, Knauf premijos. Nuo 2007 m. – Architektų rūmų narė.
Dalius Šarakauskas,
Kauno architektų sąjungos pirmininkas

Architektas. 1978-1983 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, architektūros fakultete. Dirbo architektu Miestų statybos ir projektavimo institute (1983-1987 m.), Žemės ūkio statybos ir projektavimo institute (1987-1990 m.), AB „Miestprojektas“ (1990-1998 m.). Nuo 1991 m. vadovauja individualiai projektavimo įmonei. 1999 m. – apdovanotas už geriausią metų realizaciją (bendrovės „Ryterna“ pastatas), architektūros parodoje-konkurse „Geriausias metų projektas“. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas.
Gražina Janulytė-Bernotienė,
architektė, KAUET narė

Architektė, G.Janulytės-Bernotienės studijos vadovė, KTU statybos ir architektūros fakulteto, architektūros ir kraštotvarkos katedros docentė.
Konkursai: šv.Brunono Kverfurtiečio bažnyčios ir vienuolyno kompleksas, Klaipėda (2009 m.); „Danės galerijos“ Klaipėdoje konkursinis projektas, III premija (2008m.);Juodkrantės jachtų uosto konkursinis projektas, III premija (2007,m.),Kryžių kalno bažnyčios konkursinis projektas, III premija ir kt.
Naujausi projektai: KTU integruoto mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Santaka“, KMU „Santakos slėnio“ naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras ir kt.
Naujausi realizuoti projektai: KMU biblioteka ir informacinis centras, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rekonstravimas ir nauja biblioteka Kaune, Marijampolės kultūros centro pastatas, M.K. Čiurlionio biblioteka, „Sodros“ administracinis pastatas Kaune, KMU rektorato pastatas Kaune ir kt.
Irena Kliobavičiūtė,
architektė, paveldosaugos ekspertė, VAUET narė

Architektė. Baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VGTU). Dirbo Paminklų restauravimo institute. Įgijo paveldosaugos specialisto, vėliau eksperto kvalifikaciją.
Dirba UAB „Senojo miesto architektai“, šios bendrovės direktorė ir akcininkė. Įmonės specializacijos sritis – teritorijų planavimas, paveldosauga.
Asmeninė specializacija – teritorijų planavimas (specialusis, detalusis, bendrasis planai) bei paveldosaugos projektai (tvarkybos darbų planai).
Vadovavo kolektyvui, parengusiam Valstybinio Kernavės rezervato buferinių zonų reglamentą, vėliau – Kernavės miestelio bendrąjį ir detalųjį planus, Siaurojo geležinkelio ruožo Panevėžys-Rubikiai paveldosaugos ir teritorijos bei apsaugos zonų ribų planą.
Stažuotės Paryžiuje, Krokuvoje, Roterdame. Lietuvos architektų sąjungos tarybos narė, vicepirmininkė (antra kadencija), Restauratorių sąjungos narė, ICOMOS ekspertė.
Mindaugas Pakalnis,
S.Į. Vilniaus planas vyr. architektas

Architektas. 1992 m.baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, studijavo ir atliko praktiką Vokietijoje. Nuo 1998 m. dirba SĮ „Vilniaus planas“, nuo 2006 m. - vyriausias architektas.
Nuo 1996 m. dėsto VGTU urbanistikos katedroje.
Pagrindiniai projektai: Vilniaus Naujamiesčio detaliojo plano raidos programa (1998 m.); Šiaurinės Pilaitės dalies detalusis planas (geriausias projektas 2000 m. Vilniaus architektūros parodoje), kinoteatro „Vingis“ detalusis planas ir techninis projektas (2003 m.), Vilniaus Pieno kombinato konversijos į multifunkcinį verslo, pramogų,
komercijos centrą - koncepcija; buvusios „Velgos“ gamyklos Vilniuje konversija į daugiafunkcinį prekybos, pramogų, ofisų bei gyvenamąjį kompleksą - koncepcija, detalusis planas, aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas; Apribojimų aukštutiniams pastatams statyti Vilniaus mieste schema (2004 m.), specialiojo plano koncepcija (2006-2008 m.); Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2015 metų (2005-2007 m.); teritorijos apie Vilniaus „Žalgirio“ stadioną plėtros koncepcija, detalusis planas.
Aleksandras Kerpauskas,
Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys

Dalyvauja aplinkosauginių projektų veiklose, dirba įvairiose komisijose ir priežiūros komitetuose. Yra priežiūros komiteto Lietuvos 2004-2006 m. BPD įgyvendinimo priežiūrai atlikti narys; Darbo grupės, sudarytos išnagrinėti Orhuso konvencijos nuostatų taikymą nacionalinėje teisėje narys; Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo priežiūros tarybos narys; Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys.
Audrius Ambrasas
architektas, VAUET narys

Architektas. 1980–1985 m. mokėsi Vilniaus inžineriniame statybos institute, Architektūros fakultete. 1985-1994 m. – Paminklų restauravimo-projektavimo institutas Vilniuje.
Nuo 1991 m. – Ambraso architektų biuro savininkas. Nuo 2004 m. Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Architektūros fakultete Architektūros katedroje eina docento pareigas.
Svarbiausi realizuoti objektai: DnB Nord banko centrinės būstinės pastatas Rygoje (2010 m.); Swedbank centrinės būstinės pastatas Vilniuje (2009 m.); administracinis – komercinis kompleksas Europa Vilniuje (2004 m.); Marenta verslo centras Vilniuje, Kęstučio g. (2002 m.).
Komisijos posėdis protokoluojamas.
Balsavimo teisę turi tik vertinimo komisijos nariai.
Vertinimo komisijos sekretorė- Andrė Baldišiūtė.

Vertinimo komisijos tikslas

Vertinimo komisija išrenka 3 urbanistinius projektus:
» kurie dalyvaus II kūrybinių dirbtuvių- konkurso projektavimo etape ir bus
detalizuojami pagal patikslintas sąlygas,
» kuriuos detalizuojant pagal pateiktas pastabas ir rekomendacijas
tikimasi rasti labiausiai LITUANICA teritorijos plėtrai tinkančią urbanistinę
viziją.

Vertinimas

Vertinimą siūloma organizuoti keliais etapais.
Pirmame etape kiekvienas komisijos narys turi išsakyti savo pastebėjimus
apie kiekvieną pateiktą projektą.
Siūloma kiekvienam komisijos nariui argumentuotai rekomenduoti 3
projektus, kurie potencialiai galėtų būti detalizuojami ir tikslinami
atsižvelgiant į pastabas, rekomendacijas.
Siekiama, kad komisijos nariai komisijos posėdžio metu argumentuotomis
diskusijomis ir priartėjimo keliu atrinktų 3 projektus, kurie dalyvaus II etape.

Vertinimo kriterijai

Vertinant kūrybinių dirbtuvių metu paruoštus projektus komisijos nariams
rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus:

1. URBANISTINĖ DERMĖ
2. IŠSKIRTINUMAS
3. PAKRANTĖS SPRENDINIAI
4. FUNKCIONALUMAS
5. RACIONALUMAS
 
Komisija rugsėjo 10 d. pirmojo posėdžio metu patvirtino kūrybinių dirbtuvių
LITUANICA vertinimo kriterijus.

Komisijos narių rekomendacijos

Komisijai atrinkus 3 projektus tolesniam detalizavimui, kiekvienas komisijos
narys surašo rekomendacijas ar pastabas 3 į antrą II etapą atrinktiems
projektams.
Pagal komisijos rekomendacijas/pastabas koreguojamos II etapo sąlygos.
Patikslintas sąlygas tvirtina komisijos nariai.